Kifa (Kiffa)
Kifa – miestas pietų Mauritanijoje, ~600 km nuo Nuakšoto, netoli sienos su Maliu. Asabos vilajos administracinis centras. ~75 tūkst. gyventojų. Verčiamasi daugiausia ganykline gyvulininkyste, yra didelis gyvulių turgus. Plentai į Nuakšotą, Kajesą, Nemą, Tidžikdžą. Kifa žymi čia gaminamais spalvingais moliniais karoliais. Gegužės–birželio laikotarpiu Kifoje labai karšta, temperatūra pakyla iki 45 °C.
Dabartinę Kifą 1905 m. įkūrė prancūzai. Anksčiau ten buvo Ehsseye Babou kaimelis. 1970 m. spalio 23 d. 8 km į pietryčius nuo Kifos nukrito meteoritas. 2006 m. per Kifą ėjo Dakaro ralio etapas.
Dabartinę Kifą 1905 m. įkūrė prancūzai. Anksčiau ten buvo Ehsseye Babou kaimelis. 1970 m. spalio 23 d. 8 km į pietryčius nuo Kifos nukrito meteoritas. 2006 m. per Kifą ėjo Dakaro ralio etapas.
Žemėlapis - Kifa (Kiffa)
Žemėlapis
Šalis - Mauritanija
Mauritanijos vėliava |
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
Valiuta / Kalba
ISO | Kalba |
---|---|
AR | Arabų kalba (Arabic language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |
WO | Volofų kalba (Wolof language) |